Yra užsienio grupių, kurios taip reguliariai lankosi XI20, kad labai nustembi, kai pamatai, jog jos staiga gros kažkokioje neįprastoje vietoje. Būtent taip šiais metais nutiko ir su šaunia lenkų trijule The Stubs – kasmet lankęsi XI20, šią vasarą jie sulaukė festivalio Velnio Akmuo rengėjų dėmesio. Buvo įdomu ir tuo pačiu baisu pamatyti The Stubs ant didelės scenos, tačiau bijojau be reikalo – grupė šauniai atrodo ir didesnėje scenoje, o publika nelieka abejinga tiek jų muzikai, tiek bajeriams.
Prieš koncertą pavyko pakalbėti su grupės nariais Tomeku (gitara, vokalas), Radoslawu (būgnai) ir Lukašu (bosinė gitara) apie tai, kaip sekasi jų grupei, alaus dušą, baisiausias pagirias ir ką reikia daryti, jei Lenkijoje nori išgarsėti.
Kiek laiko jau grojat kartu?
Tomek: Dabar jau grojam penkerius metus kartu, bet dar prieš tai, 2008 metais grojom kaip grupė Hulk Hogan. Grojom trise kelis mėnesius, po to išsiskyrėm keliems metams, o tada vėl suėjom į krūvą ir pradėjom groti kaip The Stubs.
Ar jūs visi užaugot pogrindinėje scenoje?
Tomek: kiti vyrukai tikrai augo hardcore/punk scenoj, bet aš pats buvau labiau prie skeiterių.
Kaip suprantu, Jūs save laikot pogrindine grupe, nesiekiat žinomumo. Low budget rock‘n‘roll.
Tomek: Mes tikrai laikomės pogrindyje. Turbūt 90% mūsų koncertų praeina pogrindiniuose klubuose ar mažuose baruose, ir mums tai tinka.