Lipnūs Macharadžos Pirštai
WHO THE CAP FIT, LET THEM WEAR
IT. . . BOB MARLEY
LMP Vėl Viskas Jai
1. Oi, kaip linksma
2. Paminklas
3. Kai saulė leidžias rytuose
4. Ikaras
5. Sugalvojau dainą aš vonioj
6. Hiperborėjai
7. Nušoviau Brazauską
8. Regi valdo
9. Aš sakau ne, o ji sako taip
10. Ak, jeigu išsipildytų
11. Socialinė nelygybė
12. Budinčioms
13. Dievas ant mano sienos
14. Griuvėsiai
atgal
Oi Kaip linksma
Štai stovi mano namas
Už namo stovi tvartas
Prie tvarto yra sodas
Čia daug žalios žolės
Arklys čia mano ganos
Jis mano bendražygis
Į karą mes išjojam
Ryt arba poryt
Karas nori įveikti šį pasaulį
Karas nori nori nugalėti šį pasaulį
Neliko mano namo
Neliko mano tvarto
Neliko čia ir sodo
Neliko nieko čia
Nes čia praėjo karas
Policininkai, Aras
Ir žuvom už tėvynę
Su arkliu mes kartu
Karas nori įveikti šį pasaulį
Karas nori nori nugalėti šį pasaulį
į viršų
Paminklas
Mūs mieste pastatė labai didelį paminklą
Didelį paminklą mūsų vadui išmintingam
Minios traukė miesto centran, kad jį pamatytų
Nes kitaip valdžia visus kaleiman uždarytų
Aš taip pat norėjau ten gėlių nunešti
Mūsų didį vadą labai nuoširdžiai pagerbti
Bet visi autobusai taip smarkiai prisigrūdo
Daugelis del švento reikalo jų lūžo
Aš pasiklydau tarp žmonių
Aš pasiklydau minioje
Niekaip išeiti negaliu
Padėkite, ištraukite mane iš čia
Kai pasiekiau miesto centrą minios čia stovėjo
Prie paminklo man prieiti niekaip neišėjo
Visi žmonės stebisi, visi žmonės žiūri
Šią gamtos išdaigą laiko jie visi apgulę
Aš veržiausi, grūdaus, grūdaus kiek galėjau
Kai pasiekiau tikslą galvoje man prašviesėjo
Žmonės, debilai, kas jum dabar daros?
Visas šis dalykas tiktai išpūstas melas
Aš pasiklydau tarp žmonių
Aš pasiklydau minioje
Niekaip išeiti negaliu
Padėkite, ištraukite mane iš čia
į viršų
Kai saulė leidžias rytuose
Vėl viskas jai, taip taip taip taip
Kai saulė leidžias rytuose
į viršų
Ikaras
Aukštis ne kliūtis, vėjas mums ne priešas
Saulė ne ugnis, prasiskleidžia šydas
Debesų kurie norėjo pastoti mums kelią
Kelią viršun, kur skrenda paukščiai
Šauk ką nori man pasakyt
Šauk ką nori man pasakyt
Tavo balso negirdžiu, neša vėjas šalin garsą
Tavo veidas tolsta tolyn, mano žvilgsnis nukreiptas į saulę
Mojuoju vaško sparnais, pašiurpusiom plunksnom
Virš jūros spindesio pasieksiu saulę
Šauk ką nori man pasakyt
Šauk ką nori man pasakyt
Į jūros vandenį, kritau žemyn skaudžiai
Nutirpo sparnai, nukrito plunksnos, pavirto gaudesiu
Bangų plakimo į pakrantės akmenis
Naivios svajonės niekada neišsipildo
Šauk ką nori man pasakyt
Šauk ką nori man pasakyt
į viršų
Sugalvojau Dainą aš vonioj
Sugalvojau Dainą aš vonioj
Bėgant garsiai vandeniui iš čiaupo
Aš ją šaukiau, aš ją rėkiau rėkiau
Bet nieks manęs aplinkui nesuprato
Tada aš uždariau prakeiktą vandenį
Ir vėl šaukiau aš dainą per duris
Man sako, man sako tu gerai dainuoji
Eik, Bomba tau karjerą padarys
Aajajajajai, parsiduodam leidybinėm firmom
Aajajajajai, prisitaikom prie visuomenės nuomonės
Aajajajajai, komercinė sėkmė, komercinė sėkmė
Aajajajajai, o mes grojam savo suknistą regi
Ir nereikia man tos karjeros
Nereikia man tų įrašų kvailų
Man tik reikia, man tik reikia, kad mane išgirstų
Tie žmonės kuriuos myliu, kuriuos gerbiu
Kvailys, kažkastai pagalvojo,
Jis nesupranta kame yra jėga
O aš to viso net nepastebėjau
Štai jums ir dainelės pabaiga
Aajajajajai, parsiduodam leidybinėm firmom
Aajajajajai, prisitaikom prie visuomenės nuomonės
Aajajajajai, komercinė sėkmė, komercinė sėkmė
Aajajajajai, o mes grojam savo suknistą regi
į viršų
Hiperborėjai
Už Hiperborėjų kalnų sėdi dievas
Jam nerūpi ar tu nelaimingas, ar vienas
Ar tu ubagas, ar tu karalius
Į tave jam tik nusispjaut
Jei tik nori gyventi
Gyvenk kaip tau patogiau
O man pašvilpt, kas už Hiperborėjų kalnų
Pašvilpt ir nusijuokti noris
Nors ką gali žinoti,
Galbūt ten geriau
Iš Hiperborėjų kalnų aušta rytas
Saulė šypsosi kviečia ateiti pas ją
Ė, nė velnio manęs neapgausi
Nes pikti Hiperborėjų kalnai
Saulės suviliotus kaipmat surijo bematant
O man pašvilpt, kas už Hiperborėjų kalnų
Pašvilpt ir nusijuokti noris
Nors ką gali žinoti,
Galbūt ten geriau
Už Hiperborėjų kalnų spindi auksas
Teka vyno upės, stūkso marmuro rūmai
Netikėk ką tau sako vergai
Jie pavydi tavo namų šilumos
Neišeik iš savęs, nes meluoja jie tau, meluoja
O man pašvilpt, kas už Hiperborėjų kalnų
Pašvilpt ir nusijuokti noris
Nors ką gali žinoti,
Galbūt ten geriau
į viršų
Nušoviau Brazauską
Nušoviau Brazauską, aš įvykdžiau tai ką sumaniau
Nušoviau Brazauską, aš įvykdžiau tai ką sumaniau
Bet aš nemiriau, aš nenumiriau, laikiausi aš tvirtai
Ir mirė jis tyliai, netaręs anei žodžio man
Ir mirė jis tyliai, netaręs anei žodžio man
Bet aš nemiriau, aš nenumiriau, laikiausi aš tvirtai
Atėjo kareiviai ir gaudė jie mane ilgai
Atėjo kareiviai ir gaudė jie mane ilgai
Bet aš nemiriau, aš nenumiriau, laikiausi aš tvirtai
Išseko man jėgos, pačiupo ten už kampo jie mane
Išseko man jėgos, pačiupo ten už kampo jie mane
Bet aš nemiriau, aš nenumiriau, laikiausi aš tvirtai
Pakorė nacistai Lukiškėse ant sausos šakos
Pakorė nacistai Lukiškėse ant sausos šakos
Bet aš nemiriau, aš nenumiriau, laikiausi aš tvirtai
į viršų
Regi valdo
Pasakyk kas baltai nudažė tavo plaukus ir tavo akis
Skruostu rieda ilgesio ašara, tavo veidą puošia šypsnys
Pasakyk kas tau duoda nuotaiką, įpučia valios, suteikia
jėgos
Kas užvaldo tavo mintis, kas užvaldo tavo mintis
Regi valdo mūsų kūnus
Regi valdo mūsų sielas
Regi valdo nuotaiką
Regi valdo mus, regi valdo mus
Įsiklausyk kas kalba nesąmones
Užterštu protu skinasi kelią
Meluoja tau tiesiai į akis
Klaidina, šis kelias veda šalin
Savo protu spręsk, kas tiesa, o kas ne
Sukas minčių eiga
Kas užvaldo tavo mintis, kas užvaldo tavo mintis
Regi valdo mūsų kūnus
Regi valdo mūsų sielas
Regi valdo nuotaiką
Regi valdo mus, regi valdo mus
Įsiklausyk kas sklando erdvėj
Ar girdi tą silpną garsą
Neskubus ritmas skamba galvoj
Verčia judėti sprangioti
It tirštas oras karščio banga
Jau skverbiasi tolyn gilyn
Kas užvaldo tavo mintis, kas užvaldo tavo mintis
Regi valdo mūsų kūnus
Regi valdo mūsų sielas
Regi valdo nuotaiką
Regi valdo mus, regi valdo mus
į viršų
Aš sakau ne, o ji sako taip
Aš esu prikaltas vinimis prie šimto grožio salonų
Aš esu priveržtas varžtais, aš nešu gėles jai milijonais
Ji sako kad viskas kaip yra taip ir turi būti
Aš noriu pabėgti noriu atsipalaiduoti nors truputį
Aš sakau ne o ji sako taip, ir išsisprendžia visos mūsų
problemos
Ot kadaise buvo dienos, ot tai buvo, buvo gera
Išeini į miestą ankstų rytą ir susitinki Antaną
Niekas ant galvos nesėdi, niekas tau nevadovauja
Koks dabar gyvenimas baisus, tai gal pradėti jį iš naujo
Aš sakau ne o ji sako taip, ir išsisprendžia visos mūsų
problemos
Mano meile pažiūrėk, palikau pas tave
Savo kojines ant kėdės, man jų dar reikės aš noriu jas turėt
į viršų
Ak, jeigu išsipildytų
Mažas namelis, rūtų darželis
Graži mergelė mano žmonelė
Maži vaikučiai, šunelis prie klėties
Tai mano laimė, aš esu tėtis
Anarchijos ženklas, laisvės troškimas
Odinės striukės, gitarų kaukimas
Kova už laisvę drebančiom rankom
Tai mano laimė, aš esu pankas
Ak jeigu išsipildytų ji
Mano gyvenimo svajonė nuostabi
Ak jeigu išsipildytų
Koksai gyvenimas ateitų
Pažintys geros, mergos gašlūnės
Noras išsilieti, daužant į snukį
Man idealas, rusas Ivanas
Tai mano laimė, aš urlaganas
Ak jeigu išsipildytų ji
Mano gyvenimo svajonė nuostabi
Ak jeigu išsipildytų
Koksai gyvenimas ateitų
į viršų
Socialinė nelygybė
Tamsoje atėjo, atėmė iš mūsų laisvę
Tamsoje atėjo sudegino mūsų namus
Juk tai tik socialinė lygybė
Tamsoje atėjo, išsivedė mūsų mažus vaikus
Tamsoje atėjo, dabar mūsų maži vaikai vergais pas juos
bus
Juk tai tik socialinė lygybė
Jie nori atimt kuo daugiau
Iš mūsų atimt kuo daugiau
Jie nori atimti iš mūsų viską
Tamsoje atėjo surinko iš mūsų mokesčius
Valdžia, turtuoliai ir mafija gražiai dalinasi grobį
Juk tai tik demokratija
Mūsų tauta nuskurdusi, mūsų žmonės pažeminti
Nors ir tiek daug pastangų dėta, per šimtą metų taip niekas
ir nepasikeitė
Juk tai tik demokratija
Jie nori atimt kuo daugiau
Iš mūsų atimt kuo daugiau
Jie nori atimti iš mūsų viską
į viršų
Budinčioms
Būsimasis matematikas išeina iš auditorijos
Paeina jis pro budinčią, patenka į biblioteką
Bibliotekoj jis perskaito laikraštį
Iš jo sužino šviežias žinias
Jis aptaria jas su valytoja
Smagiai jiem pritaria profesorius
Bibliotekoj, bibliotekoj
Bibliotekoj, mano mano bibliotekoj
Bibliotekoj atsišviečia popierių
Svarbią kopiją konspektų
Paskaitos kurią pramiegojo
Bet vidinis balsas pažadino
Išeina jis iš bibliotekos
Pasilenkia užsisriša batą
Pasako, čia viskas beprasmiška
Eisiu geriau aš namo
Bibliotekoj, bibliotekoj
Bibliotekoj, mano mano bibliotekoj
į viršų
Dievas ant mano sienos
Už dienos slepiasi vakaras
Vakaras vargšas tu kybai ant mano
Sienos kryžiumi išsitiesęs
O gal nukritęs tinkas išbyrėjęs
Už vakaro slepias naktis
Tavo kančios didėja, raižo skausmai
Ėda tavo silpną kūną
Laužo šonkaulius ir skauda raumenis
Oi oi man gaila tavęs, man gaila tavęs kvaily
Oi oi ir ką gi tau daryti, neklausk manęs
Aš neišmanau
Už nakties slepiasi rytas
Iš sapnų nebūties išnirdamas
Matau kaip tu pirštus krutini
Šiltą saulės spindulį tiesdamas
Už ryto slepias diena
Ji savo šviesa neprilygstama
O tu kabi ant mano sienos
Esi stabas dabar
Filosofe miręs
Oi oi man gaila tavęs, man gaila tavęs kvaily
Oi oi ir ką gi tau daryti, neklausk manęs
į viršų
Griuvėsiai
Miesto gatvės purvinos tykios
Laukia nesulaukia atsitiktinio praeivio
Kuris sustotų apsidairytų
Užvertęs galvą pažiūrėtų į viršų
Ajajajajajajajai, ajajajajajajajai
Pastatai sukriošę tylūs
Jų kiemuos nebežaidžia vaikai
Nebesidairo pro langus jų mamos
Neremontuoja automobilių tėčiai
Ajajajajajajajai, ajajajajajajajai
Benamiai katinai ir šunys
Čia randa sau prieglobstį
O griuvėsiam visai tai patinka
Dabar jie turi savo gyventojus
į viršų
