Vilnius Hardcore

Autorius: Halikarnasiux

Triukšmas pas Glebą yra retas, bet labai įdomus reiškinys Kauno teritorijoje. Kaip ir Velnių muziejus, Kauno traukinių stotis, šlykštūs daugiabučių rajonai, šis eventas yra vienas iš alternatyviojo Kauno perlų. Gandai sklando, kad kur ne kur užsieniuose (Rusijoje, JAV) flat/house koncertai gan dažni, bet mūsuose tai tikrai dėmesio vertas įvykis. Nesudalyvavęs negalėjau patikėti, kad įmanomas shit/noise koncertas bute 5 aukšte, pačiame Kauno centre. Ir net be pareigūnų intervencijos?! Bet apie viską iš pradžių…

Glebą sutikau prie kažkokio koncerto, kurio nė minėti neverta, kur gavau ekskliuzyvinį pakvietimą į jau berods 3-ią noise koncą jo dviejų kambarių bute prie pat Laisvės alėjos fontano. Kadangi esu lankęsis ankstesniajame, apsilankyti dar kartą labai norėjau ir nekantravau. Pasirodo Glebo draugas, kažkoks rusas (berods iš Piterio) grojantis BOROVIK ERALASH, prieš tai atvažiavęs į Lietuvą su australu, grojusiu stiklais, kažkur susirado dar vieną australą (COMPANY FUCK), šį kart be stiklų. Na ir žinoma be PICHISMO, to Esperanto fašisto, koncertas neįmanomas. Tad tokios trijulės laukėme bepasirodant ankštoje Glebo virtuvėje, kur vyko tikras dešrelių balius, nes buvo išimtinai susirinkę vien tik vyrai. Vienintelė vakaro mergina (neskaitant Glebo šeimos) laikėsi atokiai kitame kambaryje. Tad trumpai apie susirinkusiuosius: tiesą sakant labai nustebau ten sutikęs žymų Kauno veikėją, Alex Antipops’ą, kuris buvo man netikėtas lankytojas (ką pas Glebą veiktų padorūs žmonės?), nepaisant to, kad publika susirinkusi labai įvairi: tai ir vietiniai tarčiokai, šiaip banglai, crusteriai, vienas kitas jaunas metalistas, ex-kareivėlis ir pagyvenęs paniatkinis zonskas marozas, Glebo aktyviu tvirtinimu – esą jis kažkokia Kauno pankų legenda – Marius. Pastarasis individas buvo labai įdomus, tikra neeilinė asmenybė mūsų tarpe, su savo giliomis stroikių, squirtinimo ir pisimo žiniomis, stebinęs ne vieną jauną galvą, kol tiek pričiunkęs lengvo Brolijos alaus vos sugebėjo išsvirduliuoti namo, palikęs po savęs išdaužtą langą (spėjama). Nežinia tik kaip jam sekėsi savo mažą dukrą parsivesti namo tokioj būklėj.

Tad vakaronė prieš koncertą buvo nusisekusi, atsigerta ne per daug, bet ir ne per mažai, nuotaika pakili ir prakaitui mušant laukėme, kada gi kitame kambaryje kur jau pasiruošęs Pichismo, su esperanto fašisto apranga, pasirodys koncerto lankytojai. Šiaip ne taip surinkus klausytojus ir sumetus kažkiek centų rusui ir australui ant kelio, Pichismo pradėjo savo esperanto beprotybę. Kažką neaiškia kalba į mikrofoną rėkiantis Glebas, kurio balsas net be mikrofono perrėkia noizą sklindantį iš mažučio 30W gitarinio kubelio, buvo vakaro muzikinės dalies įžanga. Po jo grojo ruselis baravykas, bet kadangi su rusų kalba, o juolab bajeriais man sunkoka, likau nieko nesupratęs. Kiek supratau, tai jis grojo kažkokius rusų roko šlagerius su akustke taip prastai, kad vos ne kas antras ten buvęs žmogus geriau pagrotų. Bet jei jo pasirodymo pointas buvo užpisti, tai jam puikiai pavyko. Argi muzika neturi sukelti kažkokių emocijų? O kas jei jos neigiamos? Vaidmuo vistiek atliktas puikiai. Juolab šiai ausies gurmanų auditorijai, pasirodymas patiko. Paskutinį vinį įkalė australas, kurio pasirodymas mane labiausiai vežė. Tikrai pavarė šlykščiai ir erzinančiai, gaila kad aparatūra taip apribojo decibelus.

Po oficialiosios muzikinės dalies sekė neoficialioji – čia kiekvienas girtas mankurtas demonstravo savo varpos dydį stengdamasis sugroti kiek įmanoma šūdiniau, ir talentų tikrai netrūko. Kantrybė užtat kitas klausimas.

Po koncerto išgėrus paskutinius Brolijos lašus, kuriuos taip noriai suveikė bendra lankytojų kasa, teko minti dviračiu namo. Išėjęs tamsiame kieme mačiau svirduliuojantį siluetą ir spėjau kad ten begrįžtantis Marius. Bet tiksliai išsiaiškinti neteko…

Jei kam įdomu pamatyti kaip atrodo Glebo butas, akimirkas galima pažiūrėti šiame vaizdo klipe iš prieš tai buvusio Triukšmo pas Glebo: http://www.youtube.com/watch?v=8DkScTdiWUw&feature=youtu.be

Halikarnasiux