zlp gnr tyliesiems prabilus

ZLP GNR/ TYLIESIEMS PRABILUS [EP]/ 2013

Šaltis stingdo pirštus. Sniegas ištežęs, sūrus. Atsargiai – nepaslysk. O jei paslysiu ar kas nors mane pakels? Pikta. Juk pats galiu pasikelt, ar ne? Karštis bado nugarą ir lenda už sprando. Pykdamas paslydau ir kažkas mane pakėlė. Turbūt aš pats. Aš pats ir sau pačiam. Pakilau ir pasiklydau. Tamsoje. Šaltis stingdo pirštus, karštis raitos ant sprando. Noriu išsinerti. Patekau ten, kur nieko nežinau. Gal ir ankščiau nežinojau. Nežinojau kai buvau kartu, nežinau kai esu atskirai. Šitų man paliktų vėžių aš nenoriu turėti, PASIIMKIT! Dinkit iš cia, nekelkit manęs! Jūs įpareigojat! Kūnas susmunka ir galva nurieda į šoną. Gal tai ne aš, ne jis ar ji, gal tai mes arba jie? Dangus griūva, dega protas, vysta gyvybė man iš po kojų. Dievui jie meldžiasi, o mums jo nėra ir mums ten tu nebūk! O metams bėgant tylieji sukrešusiam kraujyje mato kaip viskas kartojas vėl ir iš naujo. Juk man tai visko pabaiga, o kažkur kažkam spiralė lekia tolyn. Iš naujo. Tylieji, prabilkit!