Pakankamai daug kartų pakartojus melą, jis tampa tiesa. Pakankamai supaprastinus be galo kompleksišką tikrovę, tiesa virsta melu. Dauguma XX amžiaus karų prasidėjo melu (prisiminkit Irako karą. Prisiminkit Antrąjį Pasaulinį karą ir slaptas SSSR-Vokietijos sutartis, nacių propagandą apie Lenkijos agresiją, etc.). Prisiminkit Irano-Irako karą, Vietnamą, Čečėniją, Pirmo Pasaulinio karo pretekstą ir praktiškai bet kurį kitą ginkluotą konfliktą. Žmonėms šiaip visai nepatinka kariauti, todėl į karą juos įvelia per melą.

Viena priešprieša apibūdinti visą neįtikėtinai sudėtingą istorinį, religinį, etninį, post-kolonijinį, ekonominį ir geopolitinį katilą, kuris šiandien yra Sirija, yra būtent toks brutalus ir iš esmės neteisingas supaprastinimas. Ten gyvena (ir daug metų daugiau ar mažiau sugyvena/o) krikščionys, kurdai, sunitai bei šiitai (valdžią turi viena jų atmaina — alawitai), druze, armėnai, žydai, pabėgėliai iš Palestinos, Hamas, Hezbollah, Baath’istai ir jų saugumas, kontrabandininkai, žmonės, kolaboruojantys su valdžia, žmonės, prieš ją kovojantys, žmonės, blokuojantys Internetą, žmonės, naudojantys proxy serverius, tūkstančiai skirtingų interesų. Paprastas priešpastatymas ‘diktatorius prieš Vakarų demokratijos vertybes’ ar ‘Assadas prieš al Quaedą‘ yra tokie patys aukščiau aprašyti supaprastinimai. Ir tai nereiškia, kad Assadas nėra skerdikas, vertas bilieto į skrendantį nx lėktuvą. Lygiai taip pat nereiškia, kad daug žmonių Sirijoje nelaukia šitos invazijos ir nenori, kad juos bombarduojantys būtų subombarduoti.

Nepamirškit, kad tai, ką rašo ir rodo žiniasklaida, nėra bešališkas tikrovės aprašymas ir analizė — tai yra medijos naratyvai, pagal apibrėžimą. O apie gilesnes konflikto priežastis, neabejotinai esančias ilgalaikių strategijų dalimis, galima tik spėlioti. Ko gaila, tai svetingų ir šiltų Sirijos žmonių, ant kurių krenta vienokios ar kitokios raketos.

Ilgasis karas prieš terorizmą [.pdf]’, ‘demokratija prieš diktatorių’, ‘civilizacija prieš fanatikus’, ‘Obama prieš Putiną’, ‘sustabdyti cheminių ginklų naudojimą’ yra arba naivūs, arba tyčia apgaulingi bei ciniški naratyvai. Assadas, Obama, Putinas, Husseinas, Goebbelsas, Al-Quaeda, Nike, Cameronas, Raytheon, Uspaskichas, Miley Cyrus, Zuckerbergas, Erdoganas, Vatikanas, beveidžiai ES droidai ir biržų algoritmai, mama Maxima ir dėdė Ho — jie visi vienoje pusėje, visi jie yra įvairių save palaikančių hibridinių galios struktūrų dalys, visi jie mielai įkištų koją į tą batą, vienaip ar kitaip minantį ant žmogaus veido. Kitoje pusėje — tie, kurie norėtų tas struktūras išrinkti ant dalių.