Vilnius Hardcore

Purvinoji scena netyla, per pastarąją savaitę tėškėsi dar du koncertai. Abu įdomūs, abu geri.

S.S.S.Z. (c) Paulius Peleckis

Šeštadienį sukosi rusiškas saundšeikas, o jį sušildė kaunietiškas duo. Vakaras man patiko tuo, kad buvo ir seniai begirdėto purvino hardkoro iš rūsio ir gan kokybiškos, su jėga nematyta atliktos muzikos. Kauniečiai S.S.S.Z. (Olegas – bosas, vokalas; Tomas – būgnai) priminė kokius penkiolika metų atgal, kai nosies krapštymas buvo mano pagrindinis užsiėmimas, bet jau tada chebra įrašinėjo greitus dirty šmotelius. Kolektyvas EEVA savo ruožtu nustebino visiškai teigiama prasme – smarkiau, nei tikėjausi. Chaotiškai, bet kryptingai prabyrėjo pro pirštus kaip smėlis. Verta paminėt būgnininką, kuris, vat, pavyzdžiui, gerulis buvo. Taip per būgniorus galima nučiuožti ir iki THE OCCVLT, kurių barabansčikui, kaip ir visai grupei, ekspresijos netrūko. Pagrojo visiškai smagiai, galvojau, paklausysiu, bet net po visos dienos prapisties atsirado jėgų pasitaškyt. Grojo jie ir swampfeste, bet netyčia pramiegojau miške, gaila buvo, tai šokau kaip už du dabar. Gerai, reiškia.
Negana to, vakaro desertas buvo itin saldus – nenumatytai salėje įsisuko diskoteka, girti veidai, nekoordinuoti judesiai, trypėme smagiai, šikane vėmalai.

Net Kliukas išėjo tik ryte.

 EEVA (c) Paulius Peleckis

THE OCCVLT (c) Paulius Peleckis

Vakar (antradienį) sceną okupavo SOTU festivalis. O tiksliau, tai – noizo terapija. Apatiškai žiūrėjau į šį renginį, žinojau tik FARŠĄ, jo ir telaukiau. Bet susiklostė taip. Pirmo šou numerį pramazinau kažkaip, jei neklystu, tai pasirodė Gaute Granli. Nu tai tę kažkoks noizas va ir buvo. O tada antri tai jau FARŠAS. Drįstu abejoti, kad jie gali išmokt dar greičiau grot. Panašu, kad ne, panašu, kad riba jau panosėj ir beliko komponuoti iš lėtesnio ir greitesnio. Ir jiems vis pavyksta. Girdėjau vienoj dainoj žodį “bybis”. Nu tvarkelė. Nors va, nugirdau komentarą: “Labaišūdinagrupėgrojoniekonesupratau”. O pavalgius mėsytės, išlindo ir gero šūdo – nežinojau, nesitikėjau, bet va grūpa BATALJ iš Berlyno tai kaip reikiant pataškė. (Yra interviu va net lietuviškas, prašau: čia) Labai energingai, triukšmingai, su visokiais traškiais valso intarpais ir šiaip bžieeeeu bž[pfsdvdosjgpegr. Skaniai susivartojo ir vizualiai gražiai atrodė. Patiko mergina, ana žaidė su garsu ir rėkė į mikrofoną ir purtėsi smagiai. Galėtų gal tik daugiau pavarijuoti su vokalu. Po BATALJ, kaip suprantu, ilgai ruošėsi ir neilgai grojo (gal ir ne, gal tik mano apsnūdęs protas nebesugaudė nieko) Hassokk. Ai nieko iš tikrųjų nesupratau, buvo kažkokia fono muzika, norėjau miego.
Taip ir praėjo. Nebuvo ir diskotekos, nes, kaip sako vienas Vilniaus gatvės veikėjas “Nebegersim, nerūkysim, tiktai pisim pisim pisim”. Tai ir piso visi namo. Kauptis ir ruoštis ateinančiam šeštadieniui. Nes šeštadienį ir vėl bus SOTU garsų, tik šįkart “noiserock – postpunk psychedelic music concert – party” drauge su Alpha strategy (Can), Plattetozti Noise Orkestra (NL) irrr Studio Marukooo. Nepramiegok!