Vilnius. Trečiadienis. Pusė dviejų nakties. Grupė WLVS pradeda koncertą. Skylėje – septyniolika žmonių.

Keletas minučių prieš devintą valandą vakaro grupė parašo, kad GPS juos paklaidino, jie atsidūrė prie Baltarusijos ir jiems dar liko 230 km iki Vilniaus. Neskamba kaip vykęs koncertas. Kas lauks trečiadienį vienos grupės. Oh well. Nutariam laukt ir rizikuot. Įspėjam, kad vilčių mažai. Sulaukiam dvylikos. Grupės dar nėra. Vyksta social vakaras ir  nei kiek nepanašu, kad bus koncertas. But oh štai atvyksta vilkai, nusipisę, bet entuziastingi ir nusiteikę sugroti kocertą. Vienuoliktą ture. Garsistas jau susipakavęs ir išėjęs, bet likę draugų, kurie įdėjo pastangų, kad renginys įvyktų. Ir įvyko, įvyko koncertas ant žemės, ko seniai jau nebuvo. Pagrojo WLVS visai smagiai, gana melodingai, sakyčiau. Ir energingai, be abejo. Buvo galima pajust, kad grupės nariai kiekvienas atskirai jaučia dalykus, bet jiems puikiai pavyksta tai suderinti ir sugroti gražiai. Publika apšilusi ir aktyvi, vyko šokiai pokiai,  dalintasi palaikymo šūksniais, bučiniais ir visais išmoktais rusiškais keiksmažodžiais. Vilkams iš Samaros. Vakarienei lazanija ir šilčiausi jausmai.

WLVS foto

vilkai randa kelia