Žalio namo istorija

Šeštadienį, birželio 27d., buvo iškraustytas pusę metų viename iš apleistų Kauno medinukų veikęs skvotas/socialinis centras “Žalias Namas”.

Keliems centro aktyvistams ir svečiams begaminant pietus, atvyko namo griovimo projektą vykdantis asmuo ir liepė išsikraustyti. Kai paliepimas nebuvo iš karto įvykdytas, iškvietė policiją. Buvo įsakyta išsikraustyti per parą arba laukti teisinių pasekmių. Antrąkart iškviesta policija šį terminą dar labiau sutrumpino: esate ne savo nuosavybėje, kraustotės arba pasivažinėjate iki nuovados. “Žaliam Namui” išsikrausčius, prižiūrėtojas pažadėjo toliau stebėti pastatą ir užtikrinti, kad į jį niekas nebepatektų.

Taip greitai prasidėjo ir baigėsi pirmasis, bet tikrai ne paskutinis apleistus Kauno pastatus gaivinančių skvoterių ir begalinį pelną nuolat auginančio kapitalo (namas ir jo teritorija priklauso verslininkams) susidūrimas. Oficialūs namo valdytojai argumentuoja, kad negali leisti naudoti “avarinės būklės” pastato ir nerimauja dėl gaisro. Nes nerakintas medinis namas yra kur kas labiau apsaugotas nuo šių dalykų, kai jo niekas neprižiūri?..

1920 m. statytam, kokliniais pečiais šildomam Kauno medinukui, kuriame kažkada gyveno dvi šeimos, paskelbtas verdiktas: rudenį jį nugriauti, kad atsirastų vietos prabangiam daugiaaukščiui. Planai suderinti neatsižvelgiant nei į tai, kad Žaliasis namas yra saugotinos senosios medinės architektūros, nei į poveikį, kurį glaudžiai ir ilgai šioje vietoje gyvenančiai bendruomenei turės statybos darbai bei turtuolių invazija. Namo aktyvistai užmezgė gerus santykius su kaimynais ir sulaukė jų palaikymo, kurio, deja, nepakako anksčiau bandant oficialiai skųsti namo griovimo ir pakeitimo daugiabučiu projektą. Savivaldybė paskelbė, kad projekto dokumentai nepriekaištingi.

Prieš atidarant jame socialinį centrą, “Žalias Namas” kelerius metus stovėjo apleistas ir iš lėto nyko. Atvirame socialiniame centre veikė alternatyvios literatūros ir savilaidos būdu išleistų žurnalų (zinų) skaitykla, nemokamų daiktų ir rūbų atiduotuvė (freeshop), buvo organizuojamos nemokamos vakarienės, nekomercinės muzikos vakarai, dviračių dirbtuvės, filmų peržiūros, paskaitos ir diskusijos. Pirmosiomis gegužės dienomis šis namas buvo viena iš vietų, kuriose vyko teisei į miestą ir autonominėms erdvėms skirtas tarptautinis “Kauno Karnivalas”. “Žaliame Name” lankėsi studentai iš šalia gyvenančio bendrabučio, muzikantai, kaimynai, šeimos su vaikais, keli benamiai, žmonės iš Kauno ir kitų Lietuvos miestų, jame vietą nemokamai pernakvoti rasdavo keliautojai.

Nors ir trumpas, “Žalio Namo” gyvavimo laikotarpis parodė tokios erdvės reikalingumą ir vaisingumą. Kaune, nuolat krečiamame nevisavertiškumo komplekso ir itin intensyvios emigracijos, socialinis centras daug kam suteikė prasmingos įvietintos veiklos ir palaikančio bendruomeniškumo viltį. Paprastai itin mobilų gyvenimą gyvenantys aktyvistai susibūrė vienoje vietoje, namo svečiai kiekvieną kartą išreikšdavo nuostabą ir džiaugsmą, kad “pagaliau kažkas vyksta”. Ši vieta prisidėjo prie miesto mito kūrimo ir skatino kovoti su įvaizdžiu, kad už Vilniaus riboženklio prasideda dykuma. “Žalio Namo” istorija įkvepia imtis tolimesnių veiksmų – rengti skvotinimo viešinimo akcijas, ieškoti kitos vietos socialiniam centrui, kovoti už skvotinimo įteisinimą visuomenės sąmonėje ir įstatymuose – kurioms būtų vertingas bet koks jūsų palaikymas.

Nes Kaunui trūksta nekomercinės socialios erdvės, kurioje gali megztis ne ekonominiais ryšiais paremti žmonių santykiai, o tie, kurioms to trūksta, rasti saugesnę erdvę;
nes apleistų pastatų pilnuose miestuose daug žmonių neturi kur gyventi, o dar daugiau vargsta prastai apmokamuose darbuose, kad galėtų sumokėti nuomą, paskolos įmokas ir komunalinius mokesčius;
nes mieste, pilname erdvės, tradicinės medinės architektūros namukų neturėtų keisti prabangūs dangoraižiai, o draugiškumu ir savitarpio pagalba grįstu bendruomenių – susvetimėję prekiniai santykiai.

El. paštas susisiekimui: kaunospiauda@riseup.net. Telefonas: +37064509774