Šį sekmadienį (2015-10-18) žiūrėsime CITIZENFOUR – dokumentinį filmą apie Edward Snowden ir JAV privačių duomenų surinkimo tralą. Paimk kompiuterį ar smartfoną, po filmo apsikeitinėsime GPG raktais ir OTR paslaptimis.
Durys 17:00. Filmas 19:00.
Pyragų atsinešk aliuminio folijoje, iš kurios galėsi pasidaryti kepurę.
Nes pats jis dar ilgai neapsirūpins.
Šiuo pranešimu siekiu išreikšti gilų rūpestį Kauno pankroko scena. Lapkričio 17 dieną užsukau į Underground Pub’ą, ogzistuojančią vieną paskutinių Kauno viešųjų muzikinių erdvių, dar nestokojančių noro ir ambicijų rengti smagiai purvinus ir teisingus koncertus. Nemokamo baliaus muzikinių žanrų įvairovė buvo kaip kalėdinis vinegretas- grojo primityviai-savotiškai-žavūs alternatyvrokeriai DIKVAŠ, šviežiai susikūrę metaliūgos Clockwork Creep ir tokie pat šviežūs “pankai” Moskwich. Pastarieji kabutėse, dėl to ir šnektelėsiu daugiausiai apie juos.
Pats koncertas nuo pat pradžių kažkaip komiškai atrodė. Pirmieji grojo DIKVAŠ, kairiajam kampe priešais sceną įdėmiai jų klausė metaliūgos, o dešiniajam- Moskvičiai. Visa tai priminė vieną tų absurdiškai apgailėtinų debiutuojančių bandų konkursėlių- vieni kitus varsto žvilgsniais, seka kiekvieną akordą, kiekvieną lėkštės dūžį, ir nors po kiekvieno gabalo siunčia padrąsinimo frazes ir respektus, kvepia viskas dirbtinai.
Labiausiai į apmąstymus pradėjau lįsti užgrojus Moskwich. O kaip tik jie ant scenos, taip ir fotikų objektyvai išlindo. Norėčiau tikėti, kad kadrai keliaus į asmeninį grupės albumą, nes dar būtų geroookai per anksti internete jais iliustruoti šios grupės “pasiekimus”. Kodėl? Todėl, kad aš girdėjau ir regėjau butafor punk apraišką, gana dažną reiškinį repeticijų salėse, bet retą klubuose ir pub’uose ir teip toliau. Daug kas kėlė šypsnį: akimirka, kai pusė grupės nusivilko marškinėlius, surikus kažkam iš publikos “nusirenk”, labai neskoningas sprendimas koverinti “I Wanna Be Your Dog”, kur būgnų partija skambėjo kaip n-tasis vanduo nuo kisieliaus, ir poza. Mačiau nepatrauklios pozos, kuri ir kūrė labai atokų mano santykį su Moskvičiais. Prisiminiau vasarą matytus danus Iceage, va ten buvo išvirkščias reiškinys- visi aliai vieno grupės nariai per valandą beveik nepakėlę akių į publiką intensyviai ir efektingai išgrojo visą pasaulio šūdą, kai šiuo atveju tautiečiai mėgsta dar pritūpti, pasivaipyti ir pasikraipyti. Nesakau, kad žaviuosi ir kraštutinėm Iceage manierom, bet ko gero ne dėl tuštybės jie kuria tą baisų šaltį, kai net oda pašiurpsta. Verta pasvarstyti.
Moskvičiai yra jauni berniukai, jiems dar mokytis ir atidžiau ieškoti savitumo, tebūna jiems atleistos visos kaltės. Tačiau liūdnesnis faktas yra tas, kad kauniškis neturi kuo pasidžiaugti ir pasididžiuoti. Jis atvažiuoja pas driskius į svečius, apturi dažniausiai labai neblogą koncertą su zjbs garsu ir nuotykiais, o tada grįžta į laikinąją ir toliau vegetuoja, žodžiu, pavartoja. O kai ateini į Underground Pub’ą ir žiūri, kaip liaudis svaiginasi trečiarūšiu gaminiu, ne juokais susimąstai. Tad meldžiu dievų palaimos Kauno pankroko scenai ir vaisingų metų, kad greitai jau ir vilnietis galėtų atvažiuoti į svečius ir turėtų kur ausis ir akis paganyti ir dar draugui papasakoti, kokius puikius koncertus Kaune galima išgirsti.
teksto autorius: Šiugždžiuk
Labai jau į
trumpą laiko tarpą užderėjo labai gerų koncertų %^^%, tad laimei jog esu
valstybės šelpiamas senas krienas ir galėjau finansiškai sau leisti aplankyti
kone visus norimus koncertukus, praleidžiant tik Talbot’us.
Buvau parašęs šį
bei tą apie Iskrą bet ištryniau, nepaisant to kad muzika buvo achujiebytielna,
ir iš esmės reikėjo ten sudalyvauti, bo joks išperstas reviu neperteiks
muzikinės to vakaro dalies. (more…)
Darganotą ankstyvo
spalio vakarą susipurtęs porą butelių alaus išdrįsau keliauti į traukinių stotį.
Taip išpuolė, kad kauniečiai kolegos nevažiavo kartu, tad jaučiausi kiek
nejaukiai vienas keliaudamas į drėgną nežinomybę, kitaip vadinamą Vilniumi. Alus
pilve traukė snūstelėti, tad atsisakiau minties į kelionę pasiimti ko nors
skysto ir su laipsniais. Vietoje to, apsiribojau knyga ir protarpiniu žvilgsnio
užmetimu į akliną juodą tuštumą už lango, čiabuvių meiliai šaukiama „Lietuva“.
Screamo grupių koncertas Kaune nėra dažnas reiškinys, turuojančios grupėsapsireiškia gana retai, o šį vakarą pasitaikė proga išgirsti visas dvi grupes, grojančias šiuo stiliumi Lietuvoje. Underground pubas pradėjo pilnėti dar gerokai prieš skelbtą koncerto laiką. Na ir sulaukus ~ 22h, startą duoda Red water comes out. (more…)
Autorius: Halikarnasiux
Triukšmas pas Glebą yra retas, bet labai įdomus reiškinys Kauno teritorijoje. Kaip ir Velnių muziejus, Kauno traukinių stotis, šlykštūs daugiabučių rajonai, šis eventas yra vienas iš alternatyviojo Kauno perlų. Gandai sklando, kad kur ne kur užsieniuose (Rusijoje, JAV) flat/house koncertai gan dažni, bet mūsuose tai tikrai dėmesio vertas įvykis. Nesudalyvavęs negalėjau patikėti, kad įmanomas shit/noise koncertas bute 5 aukšte, pačiame Kauno centre. Ir net be pareigūnų intervencijos?! Bet apie viską iš pradžių…
