Harmoningas pankroko sekmadienis

parašė bir | 2015-01-12 | 02:21

Jau kurį laiką nebuvo tokio paprasto ir šilto koncerto. Žiema, trūko jaunų ir entuziastingų, paprastų ir nuoširdžių. Ir šiaip, nespėjau aš į tą Vilniaus sceną, kur svarbu buvo ne technika, o turinys. Įsivaizduoju tokią buvusią. Net jei ir su, plius minus, tiek pat melo. O dabar svarbu – kuo geriau. Išmok grot! Grot kuo geriau. Išsiliet. Daugiau destrukcijos. Ir visai to nesmerkiu. Bet šį kartą taip širdį paglostė jaunuoliai su senais pankroko bajeriais ir bočiukai, kur jau su linksma gaida į viską. Koncertas iš serijos “apie senus gerus laikus”.
Groti tais pirščiukais tas stafkes, nuogu bybiu, pamirštant tekstus, pyzdėlinant, nespėjant, nes ups – per girta, rėkti apie mentus, medijas ir kitas gyvenimo aktualijas, net jei ir nelabai aktualias. Kol ten kažkas bando abstrakcijomis diskutuoti apie lavonus ir kaip čia nebėra andergraundo, ateina plikas bybis ir mosteli išdidžiai, nes vis dar tabu. O mums jauku. Nes tą žavesį persvėrė, bet ir o – papildė pietietiškai ekspresyvūs italai su romantiškomis melodijomis, dagyventais garsais ir pozityviu mostu. Biskį rokstariškų paniatkių, biskį pasimaivyt, bet grot taip, kad sugrot ir duot ir nusišypsot. Džiaugėsi italai, kad, mentų ištaškyti per koncą Baltarusijoj, atvažiavo čia. Ir davė gero vaibo. Kur matėsi, kas šoko ir kam patiko. Kur dainavo “maaama anarchijaaa, papa…” ir kur baigė su publika ant scenos.
Buvo Punktyras (italų smagiai įvardintas kaip Punk tires), buvo Kalashnikov, buvo gražus sekmadienio koncertas.
Bus, greičiausiai, dar papildyta vaizdais ir garsais.