Category: Įspūdžiai

  • Vilnius hardcore nostalgia playlist 2010-2012

    O tada tai buvo…” galėtų vadintis šita nostalgijos apraiška dedikuota visiems, kurie dalyvavo, statė ir darė Vilniaus punk sceną 2010-2012-ais. Šis laikotarpis mano jaunoje makaulėje nugulė kaip TAS gražus etapas, kurį prisiminus plaukai šiaušiasi. Net neabejoju, kad su manimi lengva nesutikti, puikiai pamenu, kaip TADA NEVYKO NIEKO, bet ar realiu laiku iš vis kas nors kadanors vyksta? ,) Apeliuodamas į romantišką panko prigimtį braukiu ašarėlę sentimentų, dalinuosi 2010-2012 metų retrospektyva iš mūsų mažytės scenos. Siekdamas pagyvinti praeitį primenu apie dar negentrifikuotą naujamiesčio kvartalą, Jablonskio bufetą ir vagenburgą, okupavusį Ivanauskaitės skvero kraštinę, katinus Vincą ir Zalgo, atimdavusius šviežiai smalsios auditorijos dėmesį iš koncertuojančios grupės, Salos festivalius, kurių tradiciją vienaip ar kitaip tęsia Swampfest’as, maršrutą Klaipėdos g. infoshop’as – supuvusi skylė, kaip Tragedy įtariai stebėjosi čiabuvių humoro jausmu, o Alpinist ir Masakari kontraversiškomis aplinkybėmis atsisakė groti Ont Grindų. Nubrauk dulkes nuo pirmo ir paskutinio Stavkės numerio, apšilimui paklausyk audio koliažo From Dusk Till Dawn ir štai tu jau šio dešimtmečio pradžioje. O dabar apie kiekvieną playlist’o grupę, ką prisimenu pats, o gal tu gali kažką papasakot? Gal kokį albumą prikelt iš gigabaitų kapinyno, melomano ausies taip ir nepasiekusio?

    RUBEROIDAS1310495779_1310494844_cover

    Ką ką ką ką ką kodėl kodėėėl? Juk tai buvo hit’as, tikras ir nuoširdus! Trumpai egzistavęs Ruberoidas buvo geras hardcorepanko egzempliorius, ant scenos užkėlęs Tadą, vėliau dalyvavusį Žmogėdros/ZAGERØN tabore. Rapolas drožia pas Lucky Strike (kaip tik įrašinėjo albumą), Pifas toliau muša būgną nemirtingoje Netvarkoi! (taip pat sveikinu su pirmuoju albumu po 10 veiklos metų). Jei gerai pamenu, Ruberoidas irgi įrašinėjo albumą, bet taip ir nebaigė. O gaila.

    ŽMOGĖDRA ir ZAGERØN

    Grupės startavusios po 2011 Salos festivalio, ane? Nors grupės dvi, tačiau šeima viena, identifikavusi save kaip driskių taborą. Žmogėdrą vairavo Beždionka atvėręs vartus į melodic crust’o gitaros karalystę, Andreika čia mušė d-beat’ą, Tadas Ruberoidas tęsė vokalisto kelią. Zageron buvo Andreikos ambicija pankus supažindinti su dziafiuku. Čia Beždionka ir Andreika apsikeičia rolėmis, Dantė laiko bosą toliau, o frontman’as, vietinis GGAlina’as Padaiga pasidabinęs analinio baudėjo kauke, kvykia “papjaaaaut ir papjaaaaaustyt” . Vėliau, kada Padaiga dingo balažin kur (intymaus gyvenimo detalėm, neketinu švaistyts), Eglė perėmė mic’ą, įrašė albumą, kuris pasirodė gerokai vėliau, negu driskių taboro utopinio grožio kolektyvas išsitaškė po aplinką. Tiesa, turiu ir albumą su Padaiga, kurio kažkodėl nėra internete visagaliam.

    Trumpai egzistavusio taboro albumai, pastoviai sukosi draugų playlist’uose. ZLP GNR neslėpė Zageron ir Žmogėdros įtakos savo crust/d-beat kelionei. Juos taip pat įtraukiu į playlist’ą, nes maždaug tada grupė ritosi iš alcopunkiškos lervos į didingą crust’o tarakoną. Chebra, pataisykit, jei blogai pamenu? ,)

    THE ANALFISTS

    Fuck yeah! post BORA rock ‘n’ roll. Nors grupė išsiskirstė 2010-ais, tačiau albumas The Early Years playliste sukosi ilgai. Nemeluosiu, Analfistai buvo viena pagrindinių gairių soldoutams ,)

    THE SOLD OUTS

    Ačiū chebryte, buvo smagu. Palaikymo netrūko, o vakarėliai būdavo žiauriai smagūs. Nežinau kas sugalvojo, kad skylėj galima groti ant grindų, o ne ant scenos, bet šitas veikė stipriai, ir veikia iki šiol.We’ll take any fucking road, die on the way well that’s okay euforija apimdavo, atėjus Any Road priedainiui. Prisiminus gastroles po Europą, gyvenom tom eilutėm, o draugai, publika šiltai priėmė ,)

    Grupė subyrėjo bet mes visi aplink, grojam Red Water, Martynas Pabegimas ir Sunkinančios Aplinkybės, Sloga, ZLP GNR, Avarinis Įėjimas ir t.t.

    SC

    SC išsiskirstė 2011-ų pabaigoje po 17(?) metų gyvavimo. Tais pačiais metais atliko begalo įspūdingą pasirodymą lofte su NOMEANSNO. Kažkur buvo puikių nuotraukų… Pamenu, po koncerto Mic sako man : aš mačiau, tu stovėjai, skaičiavai klaidas! O aš viso labo buvau pakerėtas ir dar suvalgęs pyragaitį su bajeriais, todėl nesugebėjau net į taktą linksėt … Dabar viešai pabandysiu išpešti albumą, kurį jie įrašė mūsų aptariamame laikotarpyje ir niekad neatidavė liaudžiai. Čiuju ten turėtų būti gabalas išlupk dantis, tu kaukolei išlupk dantis. Mic, gal jau laikas? :)

    SMEGENŲ SUTRENKIMAS

    Dinama buvo paskendęs eksperimente ir ieškojime, todėl šalia post punk tėvo pliūchos amplua, pritiko grupė Smegenų Sutrenkimas bei Vertimų biuras, turėjęs dainuoti visomis įmanomomis kalbomis, tačiau šitas projektas taip ir neprasidėjo. Visigi, Smegenų Sutrenkimas atliko keletą koncertų. Dinama, Šarukas, Mic ir Padaiga savo ankstesnėse grupėse grojo bosinėm gitarom, tai Smegenų Sutrenkimas – bosistų grupė. Padaigai pradingus, kažkam reikėjo groti bosu bosistų grupėje,  todėl pasisiūliau aš, nors niekada iki tol bosu negrojau.

    SPENGIMAS

    O jūs atsimenat albumą Mind defect su Maxu iš Sanatorijos? Puikus hardcoro albumas!

    BEDUGNĖ

    Trumpas bet galingas all stars epic crust’o epizodas. Chebra, tai kur užstrigo tas albumas, kurį įrašinėjot? ,)

    BREAK TIME

    Nedaug suspėjo, bet įstrigo į atmintį kaip female-fronted emo/screamo/whatever, kažkuo priminė vokiečius LOST WORLD arba moyklos aktų salės pankroko grupę (čia tik gerąja prasme). Nustebau neradęs nei vieno live įrašo. Visa laimė, kad harddrive’ai dabar dideli, ve atkasė ir pasidalino koncerto įrašu.

    Laukiam užstrigusių albumų bei istorijų. 2013-2015 metų playlist’as welcome ,)

  • Su vasara!

    LOS TURBOS VS. AVARINIS ĮĖJIMAS 2014-05-31

  • Aidų ministrų nuotykiai turelyje po Europą ir Skadyktator viešnagė

    Vilniečių reggae/dub grupė Ministry of Echology gegužės viduryje savaitę bekeliaudami po Europą aplankė keletą idėjiškai giminingų Varšuvos ir Berlyno anarcho/punk/infoshop koncertinių vietų, tad birželio 11 d.  drauge su kelionėje sutiktais lenkais Skadyktator i Jego Kosmiczne Combo organizuoja koncertą XI20!

    Norėdami užfiksuoti nuotykius ir neužmiršti draugiškų vietų dėliojam kelionės prisiminimus raidėmis.

    moe_at_buntekuh_berlin (more…)

  • Trumpas flashback’as iš Kauno

    DSC_0785-54

    Pirmuoju lietuviškojo  crust’o festivaliu tituluojamo koncerto laukiau jau kelias savaites.  Dėl kelių priežasčių: a) puiki proga nuvažiuoti į Kauną, kur tenka būti itin retai; b) nes solidarumas yra jėga. Šį kartą ir muzikinė dalis mane labai domino. DISGRIB debiutą praleidau lankydamas draugus Vienoj ir Londėj, tad atmečiau galimybę praleisti dar vieną progą išvysti šviežią grupę. ATTAKTïX dažnai girdžiu repetuojančius, todėl nutuokiau, kad turėtų gerai pavaryt. ZLP GNR šiaip chebrytė, gražu žiūrėt kaip tobulėja. Beto man tenka garbė suvedinėt jų šviežią EP, todėl paklausyti live’o dar ir dar kartą padeda susiorentuoti, kaip turėtų skambėti įrašas.   (more…)

  • Urban survival tips

    hitchhiking-to-los-angeles-1937

     

    Vakar grįžau po beveik šešių savaičių, praleistų nuotykių kupiname užsienyje. Pamaniau, kad jau turiu pakankamai naudingos patirties, kuria galiu pasidalyti su žmonėmis, kurie galbūt tik svajoja vieną dieną ištranzuoti į užsienį, o gal tai darė, tačiau užsikniso labiau, negu norėjosi. Miegojimas gatvėje ar parke, ilgos valandos praleistos prie greitkelio, kai ima atrodyti, kad iš čia niekada neišvažiuosi, prekybcentrio pusfabrikačių dieta, zuikiavimas visuomeniniame transporte – dalykai, kurie nutinka nuolat, keliaujant romantišku Keruako stiliumi. Tačiau, matyt, tai yra dalis žavesio, kaifo, kurį patiria visi low-budget, self-made driskiai keiautojai. Man tai irgi nėra svetima, tačiau nepaisant nepakartojamos patirties, lošti žmonių gerumu, tikint šviesa tunelio gale, – žiauriai vargina. Trumpiau tariant, noriu pažerti saują patarimų, kurie galėtų padėti self-made keliautojams, bastantis Europoje autostopu, po DIY punk scenos židinius. Dauguma dalykų gana savaime suprantami, tačiau tai dar nereiškia, kad apie juos jau pagalvojai. Taigi:

      (more…)

  • Šiek tiek apie Turkiją


    [via Urtę ir pkmk]

    Turbūt pirmas neteisingas dalykas, kurį žmonės galvoja apie įvykius Turkijoje, yra tai, kad vyksta priešprieša tarp religingų, konservatyvių žmonių ir prie interneto pasijungusio jaunimo. Iš dalies taip, bet viskas kur kas sudėtingiau, tarsi gabalo baklavos struktūra. Aišku, paprastai negalima apibūdinti nei vieno sujudimo arabiškuose kraštuose, bet Turkijoje teko šiek tiek pagyventi, todėl nebūtina pasitikėti masine žiniasklaida, o galima kažką prisiminti ir pačiai.

    Turkija — tai tokia chimera, jau beveik šimtą metų besitąsanti tarp prievarta įskiepyto sekuliaraus ‘modernumo’ ir stiprių tradicijų iš laikų, kuomet religija buvo neatskiriama tiek viešo, tiek privataus gyvenimo dalis. Netgi sunku kalbėti apie Turkiją, kaip apie vienetą — yra graikiška, turistų nugulėta vakarinė pakrantė, yra arčiau arabiškų kraštų esantys pietryčiai, ir yra kurdai rytuose. Važiuojant į rytus, nusilupa turistinis peizažas ir galima pamatyti tai, ką užgožia per noriai save cenzūruojančią masinę žiniasklaidą transliuojama propaganda. Ir vėlgi, konfliktas su kurdais nėra paprastas ar vienareikšmiškas, kaip ir kiti įsišakniję to regiono konfliktai.

    Ir dar yra Stambulas. Kuris yra milžiniškas ir taip pat visiškai nevienalytis: tarkim, Fatih rajone gali būti aprėkta už nepadorią aprangą, o netoliese dangoraižiai ir kostiumuoti klerkai, milžiniški, bet kaip pastatyti, žemės drebėjimo laukiantys darbo klasių priemiesčiai, lūšnynai, turistinis centras, gyvi žmonių centrai, Azijos pusė, Europos pusė, viskas viename.

    Turkijos politinė situacija yra toks keistas atraktorius. Milžiniška, politiškai/finansiškai stipri armija pati sau prisiskyrė Turkijos respublikos įkūrėjo Atatiurko priesakų saugotojos rolę: neva, jie neleis šaliai pamesti demokratijos priesakų, neleis religijai ir kitiems prietarams išsikeroti valstybiniame lygmenyje. (Reikia pridurti, kad Atatiurkas Turkijoje yra garbinamas labiau, nei Jėzus Lenkijoje). Armija yra tam tikra šešėlinė valdžia, kuri jau keletą kartų nuėmė šalies vyriausybes.

    Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo gražu — tautai atstovaujanti valdžia pakontroliuojama, kartais gauna per galvą, jei pradeda krypti į šoną, na, o sekuliarios valstybės principas irgi geriau, nei religinės. Tačiau kiekviena galia, kuri išlieka taip ilgai, labiausiai būna susirūpinusi savo pačios išlikimu. Turkijos kariuomenė yra milžiniška mašina, kuri disponuoja daugybe resursų, kuriai naudinga tęsti konfliktą su kurdais, ir kuri savo plėtrą užtikrina visai ne ‘demokratiškais’ būdais. Tarnyba armijoje vyrams ten yra privaloma, jei jos neatlieki — bus sunku įsidarbinti, vesti, išvykti iš šalies. Jei esi gėjus, turi tai įrodyti ir vėliau bijoti šantažo.

    Tačiau, kiek girdėjau, paskutiniu metu nestabilus galios balansas tarp armijos ir valdžios (ta pati AKP partija su į Lukašenką panašiu batiuška Erdoganu joje sėdi jau kokius 10 metų) pradėjo krypti į valdžios pusę — čia visai įdomus straipsnis apie poslinkius Turkijos politikoje ir visuomenėje bei jos valdžia. Valdžia, savo ruožtu, pradėjo krypti į neokonservatyvumą su davatkiško religingumo prieskoniu: irgi bando panaikinti teisę pasirinkti abortą, vykdo milžiniškus, nelabai skaidrius viešųjų erdvių privatizavimo projektus bei statybas, neatsižvelgdami į poveikį aplinkai ir žmones, kurie ten gyvena. Ir dar praeitą savaitę uždraudė alkoholio pardavimą naktimis.

    Jei reikėtų tiksliai nusakyti, kokios buvo dabar vykstančių protestų prielaidos, tai kone geriausiai nusakė Zeynep:
    vyriausybė, kuri gana populiari ir palaiko ekonominį stabilumą, tačiau kuo toliau, tuo labiau nekreipia dėmesio į žmonių lūkesčius. Opozicija, kuri neorganizuota, nepopuliari ir neturi aiškių lyderių bei tikslų. Masinė žiniasklaida, kuri save cenzūruoja arba yra susijusi su valdžia, iš esmės rodo smarkiai propagandizuotą šūdą (o, Turkiška televizija! Jokios analizės ar konteksto; daug kraujo, verkiančių moterų, Atatiurkų ir vėliavų). Ir išsikeroję socialinės medijos tinklai.

    Kadangi protestai prasidėjo nuo medžių išsaugojimo, dar noriu pridurti šį tą apie gamtosaugos situaciją Turkijoje — jos, bent jau smulkesniame lygmenyje, tiesiog nėra. Maišelius visi meta ant žemės, degina anglį taip, kad kiekviename mieste tvyro smogas. Netikiu, kad stambiu mastu yra kažkaip ypatingai geriau, nes šalis užsiėmusi ekonomikos auginimu.

    Mane labiausiai nustebino ne jėgos struktūrų smurtas — tikrai nieko naujo, galų gale, šalies rytai po juo gyvena dešimtis metų. Labai nustebino miesto (ir kitų miestų) atsakas į jį — dar prieš keletą metų atrodė, kad Turkija yra tokia tingi, biurokratijos ir arbatos gėrimo užliūliuota pelkė, kur aktyvių veiksmų imasi tik pavieniai ir pavienės aktyvistai. O dabar daug visų — nuo Atatiurkistų iki grafikos dizainerių, feminisčių, studentų, futbolo fanų, profsajungų (kurios ten stiprios ir nenustekentos) bei močiučių.

    Kas bus? Nežinau, košė. Ten paprastai klampi, absurdiška, dramatiška košė.

    Tik moralas aiškus: neapsimoka nešti riaušių mentui picos, gėlių ar skaityti knygą. Taip pat kreivai komiška skaityti apie JAV pareiškimus apie taikų ‘protestą kaip demokratinės išraiškos dalį’ bei raginimus ištirti policijos smurto atvejus. Ten gi bankai, jėgos struktūros ir valdžia tampriai susipynę nepasitenkinimų užgniaužimo versle, o kalbant apie policiją — Lt. Pike į kalėjimą juk nesėdo, tik gavo pliūchą nuo interneto.

    Keletą vietinių užrašų išvertė Urtė, taip pat siūlau užmesti akį į #occupygezi, žinoma.
    Juk, kaip sako Erdoganas, socialiniai Interneto tinklai yra ‘didžiausia grėsmė visuomenei’.

  • Vakarūška su ZLP GNR

    Neinformatyvaus pobūdžio pašnekesys su grupe ZLP GNR po pirmųjų įrašų sesijos. Naujas penkių gabalų EP turėtų pasirodyti Sausio gale. Būtinai atsiras ir čia.
    Keiksmažodžiai ir žargonas palikti siekiant išlaikyti autentišką kalbą.

    Grupė:
    Linas: būgnininkas
    Šaras: bosistas
    Pijus: vokalistas
    Valdis: gitaristas

    Kiti veikėjai:
    Viesturs: Visi kapišonus, ZLP GNR fanklubo pirmininkas
    Britkus: aš, draugelis

    (more…)

  • Tai kaip tas pankroko vakarėlis, kur penktadienį gėrėt?

    ZLP GNR

     

    Penktadienio koncerto laukiau ne ką mažiau, negu kiekvieno koncerto, po kurio groja DJ VAKARĖLIS. Tiesą pasakius tiksliai nežinau ar laukiau, nes žinojau, kad abejingų diskotekai liks mažai ir, kaip taisyklė, virs linksmybių sūkurys, ar todėl, kad norėjau išgirsti, ką gi bus paruošusios seniai girdėtos grupės. Po paskutinio Vilniaus punk scenos grupių praretėjimo jų liko visai nedaug (na iš tiesų daug ir nebuvo), tad trys grupės vienu šūviu – gana puiki proga (žmogui iš šalies, o ne man) patikrint, kokią sceną, publiką, įpročius dabar turime. Jaunieji PROCEDŪRA, senieji NETVARKOI! ir sunkieji ZLP GNR – spalvotas derinys, tad nematau objektyvios priežasties, kodėl šitas koncertas iš anksto galėjo būti nurašytas kaip prastas. Deja, mano lūkesčiai liko nepatenkinti. (more…)

  • Kas sušelps Kauną pankroku?

    Nes pats jis dar ilgai neapsirūpins.

    Šiuo pranešimu siekiu išreikšti gilų rūpestį  Kauno pankroko scena. Lapkričio 17 dieną užsukau į Underground Pub’ą,  ogzistuojančią vieną paskutinių Kauno viešųjų muzikinių erdvių, dar nestokojančių noro ir ambicijų rengti smagiai purvinus ir teisingus koncertus. Nemokamo baliaus muzikinių žanrų įvairovė buvo kaip kalėdinis vinegretas- grojo primityviai-savotiškai-žavūs alternatyvrokeriai DIKVAŠ, šviežiai susikūrę metaliūgos Clockwork Creep ir tokie pat šviežūs “pankai” Moskwich. Pastarieji kabutėse, dėl to ir šnektelėsiu daugiausiai apie juos.
    Pats koncertas nuo pat pradžių kažkaip komiškai atrodė. Pirmieji grojo DIKVAŠ, kairiajam kampe priešais sceną įdėmiai jų klausė metaliūgos, o dešiniajam- Moskvičiai. Visa tai priminė vieną tų absurdiškai apgailėtinų debiutuojančių bandų konkursėlių- vieni kitus varsto žvilgsniais, seka kiekvieną akordą, kiekvieną lėkštės dūžį, ir nors po kiekvieno gabalo siunčia padrąsinimo frazes ir respektus, kvepia viskas dirbtinai.
    Labiausiai į apmąstymus pradėjau lįsti užgrojus Moskwich. O kaip tik jie ant scenos, taip ir fotikų objektyvai išlindo. Norėčiau tikėti, kad kadrai keliaus į asmeninį grupės albumą, nes dar būtų geroookai per anksti internete jais iliustruoti šios grupės “pasiekimus”. Kodėl? Todėl, kad aš girdėjau ir regėjau butafor punk apraišką, gana dažną reiškinį repeticijų salėse, bet retą klubuose ir pub’uose ir teip toliau. Daug kas kėlė šypsnį: akimirka, kai pusė grupės nusivilko marškinėlius, surikus kažkam iš publikos “nusirenk”, labai neskoningas sprendimas koverinti “I Wanna Be Your Dog”, kur būgnų partija skambėjo kaip n-tasis vanduo nuo kisieliaus, ir poza. Mačiau nepatrauklios pozos, kuri ir kūrė labai atokų mano santykį su Moskvičiais. Prisiminiau vasarą matytus danus Iceage, va ten buvo išvirkščias reiškinys- visi aliai vieno grupės nariai  per valandą beveik nepakėlę akių į publiką intensyviai ir efektingai išgrojo visą pasaulio šūdą, kai šiuo atveju tautiečiai mėgsta dar pritūpti, pasivaipyti ir pasikraipyti. Nesakau, kad žaviuosi ir kraštutinėm Iceage manierom, bet ko gero ne dėl tuštybės jie kuria tą baisų šaltį, kai net oda pašiurpsta. Verta pasvarstyti.
    Moskvičiai yra jauni berniukai, jiems dar mokytis ir atidžiau ieškoti savitumo, tebūna jiems atleistos visos kaltės. Tačiau liūdnesnis faktas yra tas, kad kauniškis neturi kuo pasidžiaugti ir pasididžiuoti. Jis atvažiuoja pas driskius į svečius, apturi dažniausiai labai neblogą koncertą su zjbs garsu ir nuotykiais, o tada grįžta į laikinąją ir toliau vegetuoja, žodžiu, pavartoja. O kai ateini į Underground Pub’ą ir žiūri, kaip liaudis svaiginasi trečiarūšiu gaminiu, ne juokais susimąstai. Tad meldžiu dievų palaimos Kauno pankroko scenai ir vaisingų metų, kad greitai jau ir vilnietis galėtų atvažiuoti į svečius ir turėtų kur ausis ir akis paganyti ir dar draugui papasakoti, kokius puikius koncertus Kaune galima išgirsti.

    teksto autorius: Šiugždžiuk

  • Apie Netvarkoi!, Active Minds ir Pichismo koncertą…


    Labai jau į
    trumpą laiko tarpą užderėjo labai gerų koncertų %^^%, tad laimei jog esu
    valstybės šelpiamas senas krienas ir galėjau finansiškai sau leisti aplankyti
    kone visus norimus koncertukus, praleidžiant tik Talbot’us.

    Buvau parašęs šį
    bei tą apie Iskrą bet ištryniau, nepaisant to kad muzika buvo achujiebytielna,
    ir iš esmės reikėjo ten sudalyvauti, bo joks išperstas reviu neperteiks
    muzikinės to vakaro dalies. (more…)

  • Stalo futbolo turnyro + Pankroko vakarėlio foto reportažas!

    Šeštadienio rytas buvo ne pats lengviausias kaip man, taip ir kitiems penktadienio vakarėlių liūtams, bet sočiai atsigėręs stebuklingo vandens iš po krano vis dėlto išjudėjau infoshop‘o link.
    Planas toks: sulaukti dar vieno stalo futbolo stalo (wtf did i just wrote) ir pradėti turnyrą, sulaukti zilitono, iškepti vieną-kitą pyragą, pamaitinti švedus. Kol kalbėjau su nakvojančiais ten geraširdžiais vikingais iš grupės The Sensitives ir jų gidu Bananu pasirodė ir iš anglų kiekvieną savaitgalį atskrendantis tam, kad pažaisti už FC VOVA Paulas. Note to self: nežadėk bulvinių blynų, jei nesi tikras, kad yra elektrinė tarka. Apsipirkinėdamas su Paulu pradėjau gavinėti sms nuo pirmų norinčių dalyvauti turnyre, bet nesugebėjųsių atsikelt laikų veikėjų.
    Stalo surinkimo komandai sekėsi irgi ne per geriausiai – trūko detalių, rankenų, varžtų, bet viską išsprendė b4c diy stalių įgūdžiai.

    (more…)

  • Į jūsų sveikatą

    į XI 20 kažkaip įdomiai atėjo laiškas:

    (paspaudus padidėja:)

    visi, kuriems jis patiko, dėkoja autorei(-iui) ir siunčia šilčiausius jausmus!