Kai nugirdau, kad į Muzikos Rūsį neįleidžiama su sportine apranga, garsiai suprunkščiau. Jau kas kas, bet muzrūsis šiandien (pagal mano subjektyvią patirtį) – tikras gopnikų traukos centras. Net nevardinsiu, kiek kartų šiame bare prie manęs ar draugų įkyriai kabinėjosi itin siaurų pažiūrų naujieji vilniečiai, priešais akis be gėdos jausmo nusisavindavo gėrimus, vogdavo paltus ar striukes, net grasindavo fiziniu susidorojimu. O dar prisiminiau, kad ten dirbo (o gal dar dirba?) nacistinių pažiūrų apsauginis, mėgęs atvirai grasinti jo ideologinių vertybių neatitinkantiems klientams. Iš pradžių tai buvo neblogas, pigus baras, bent jau man jautėsi vietos nostalgija, prisimenant netoliese anksčiau veikusį barą „Musė“ – dalis pogrindinės muzikos koncertų persimetė ten, o kartais vis dar atsitinka šiokie tokie pankrokiški įvykiai. Visgi laikas keičia aplinką, nieko nepadarysi – muzrūsis „numarozėjo“ panašiu lygmeniu, kaip ir nuo seno metalistų mėgtas „Metro“. Belieka tik džiaugtis, kad dar neprieita iki Psichbario lygio, nors bala žino, kaip ten bus ateityje. skaityti straipsnį toliau…