Category: Uncategorized

[embedyt] http://www.youtube.com/watch?v=FbY_uB6obpE[/embedyt]

HELLSQUADSTORE

[EN below]

Gegužės 23 d., pusę keturių nakties, policija Varšuvoje suėmė tris
anarchistus, “įtarusi” juos ketinimais sudeginti policijos automobilį.
Suimtieji nešėsi “įrodymus” – du plastikinius butelius su degiu skysčiu ir kartoninę dėžę. Trijulės suėmimas sutapo su diskusijomis dėl naujo gyventojų teises ribojančio, o policijos teises išplečiančio anti-teroristinio įstatymo Lenkijoje, kurį itin stūmė valdančioji PiS (Tvarkos ir teisingumo) partija. Suimtųjų nuotraukos pasirodė laikraščių pirmuosiuose puslapiuose, juos rodė televizija, apie juos kalbėjo radijas ir internetas. Abejonių nebegalėjo likti: taip, Lenkijai reikia anti-teroristinio įstatymo, žiūrėkit, teroristai vaikšto tarp mūsų!

Birželio 11-ąją Lenkijos Seimas priėmė naują įstatymą, leidžiantį
lengviau sekti užsienio piliečius, be teismo sprendimo suimti ir
įkalinti bet ką, laikyti žmones kalėjime dvi savaites be oficialaus
įtarimo. Trys anarchistai buvo perkelti į vienutes aukščiausio saugumo kalėjime, kuriame buvo ribojamas priėjimas prie laiškų ir spaudos, o reti pasimatymai su artimaisiais vyko per stiklą – kaip filmuose.

Policija ir saugumas ėmė beveik kasdien lankytis skvotuose ir
socialiniuose centruose, suiminėti aktyvius asmenis ir priekabiauti prie jų. Rugpjūčio 18-ąją teismas pratęsė suimtųjų kalinimo terminą dar šešiems mėnesiams. Šis sprendimas buvo pakeistas rugsėjo 14 d. Vietoj kalinimo – kardomosios priemonėmis už užstatą, po 20 tūkst. zlotų (4600 eurų) kiekvienam – 60 tūkst. zlotų (13 800 eurų) iš viso.
(more…)

Buvau Varšuvoj praeitą savaitgalį ir šį pirmadienį įlipau į autą ir pradėjau rašyt apie šitą trumpą kelionę, pagalvojau gal patiks išgirsti įspūdžius apie Ligoninės skvotą ir ten esančius žmones:

2016-04-04 06:06
Aš jau autobuse. Likus valandai iki 5h ryto aš atsibudau virtuvėj ant mažo fotelio. Visi jau seniai miega. Prieš užmiegant atsiminiau, kad paprašiau Giovanni, bičo iš Italijos kuris gyvena Przychodnioj (skvoto pavadinimas), kad mane 5h išleistų, jis užtikrintai sutiko, bet supratau, kad jam biškį pohui jau, nes jis miega. Viskas buvo užrakinta, todėl teko eiti į antrą aukštą, persisverti pro balkoną, išlipti į kiemą ir tada lipti per tvorą apraizgytą viela. Geriau negu 4h ryto visiem belstis į duris. Užstrigau jau beveik perlipęs, įsivaizdavau, kad iš šono atrodo, kad jau ruošiuosi vogti kažką, taip būna kai rengiesi juodai, nors kam taip anksti ryte rūpi kas nors, todėl patirti lenkiško proto pisimo neteko. Keista ir ramu buvo sėdėti stotelėj pusvalandį, vidurį tokio didelio miesto, kurio visiškai nepažįstu, priminė Čikagą truputį. Jaučiuosi labai laimingas dabar, valgau submariną ir geriu kolą, suprantu, kad nebuvo ko parintis visą sekmadienį dėl to, kad nežinau kaip man čia baigsis ir ar aš išvis grįšiu namo. Tiesiog verčia šypsotis. Supratau, kad viskas labai paprasta ir stresuoti visiškai nereikšminga, gi čia nėra kažkokia didelė problema, tai tiesiog įvykis, atsitiktinis ar ne, tai įvykis ir dabar taip yra, nieko negali pakeist. Tą patį sakė Anna, mergina, kuri buvo pirma su kuria susipažinau Varšuvoj ir skvote. Sakė, kad po viso šito aš juokausiu ir tai bus geras prisiminimas. Ji buvo teisi.
Aš tikrai dar ten sugrįšiu, dabar net norisi išmokt lenkiškai, ha, neturėtų būti sunku.
Daug žmonių ten, palyginus, nemoka angliškai arba rusiškai, ne taip kaip xI20, čia tikrai visi moka daugiau ar mažiau. Tikriausiai tai priklauso nuo šalies didumo. Žmonės ten, nelabai skiriasi nuo mūsų, pankrokas panašus, kai kurios grupės panašiai zajabys varo, kai kurios panašiai šūdinai varo. Visi gan tiek pat užsipisę, uždari ir nededa daug pastangų į bendravimą su grupe, bet ko tikėtis kai tokia didelė vieta, sunku ją prižiūrėt, o ypač kai 5-tas skvoto gimtadienis ir ateina 200 žmonių minimum. Chebra sakė, kad patys nežino kiek dabar žmonių gyvena skvote, pastoviai keičiasi sudėtis, nes kai kurie, kaip supratau, pabūna mėnesiui, porai, tik tam, kad užsidirbt pinigų ir atsigaut nuo kelionių. Tikriausiai šilčiausius žmones ten sutikau porą Malviną ir jos bičą, kurio vardo neprisimenu, bet prisimenu, kad gėrėm, daug, ir dar ryte gėrėm irgi, daug, baltarusišką vodką. Dar geras bajeris, kad kiemas skiria Ligoninę nuo kito skvoto, pavadinimu Sirena. Ten, sakė, kad chebra labiau radikali, turi bike workshop’ą, leidžia zinus, politiškai aktyvūs labiau, turi tokias dienas kaip All Girls Day, vienu žodžiu užsiima prasminga veikla, nemačiau nė vieno to skvoto gyventojų per visą tūsą. Dar mačiau tokių vaizdų kaip užrašas vienam iš tūlikų ant sienos Kaunas Old Town Crew ir XI20 Vilnius, už baro ant kolonos plakatą, su Dr. Green pavadinimu. Paklausiau bermenės kur vyko tas koncas, sakė prieš 10 metų kažkokiam kitam skvote kuris jau užsidarė. Tai chebra ten nestabdo, visada yra valgyt, visada yra byčkės ir ji pigi. Siūlė likt ten, surastų darbą. Jibitute, kaip gi atsispirt tokiai pagundai, o gi paiimi ir atsispiri, supranti, kad tavęs namie laukia atsakomybės, pareigos ir svajonės, o svajonės čia kaip ir jau išsipildė, o pareigų ir atsakomybės atsiras tik vėliau, nu ir gerai ten būtų buvę, jei būčiau pasilikęs, ha, nė bybio nepasilikau. Tūsas dvigubai didesnis nei čia, tikrai to nesitikėjau, galvojau visada, kad Xi20 yra kažkas tokio, tokia vienintelė ir paskutinė vieta kur dar galima kažką daryt, bent jau LT, bet taip ir yra, ir tai nuostabu. Bet kai pamačiau kaip ten viskas vyksta, tai norisi varyt ten ir ten daryti tą patį, ką ir XI20, prisidėt prie organizavimo, tų bike workshop’ų, galbųt zinų kūrimo, naują grupę sukurt, pagaliau gyvent skvote, susipažint su daugiau žmonių. Tokio gyvenimo tikrai norėčiau, aišku, gal dar reikėtų nuvažiuoti ten dar kartą ir nuvažiuoti dar kitur, patirt dar kažką naujo, bet toks pirmas įspūdis ten nuvažiavus, tiesiog super. Gavau kontaktų ir į Vieną ir į tą pačią Ligoninę. Jei būčiau išvažiavęs taip kaip planavau būčiau pasigailėjęs, aišku po to teko išvažiuoti neplanuotai vėlai, bet koks skirtumas jau, buvo taip ir ne kitaip ir buvo gerai, ir teisingai. Tikiuosi dar ten tikrai nuvažiuosiu ir tikiuosi ne vienas. Nuvaryt ten pagrot būtų jau kažkas tokio. Nors, vienas keistas dalykas, kad ten dar tokia švara išlikus, bent jau man taip pasirodė, kad jeigu tu pankas tai tu pankas ir ne pusiau kitoks, kažkoks universalus, nes jeigu toks esi tai ne tru ir jei tu crusteris Lukas tai tu crusteris Lukas ir so on. Nors čia gal aš tiesiog perdedu ir visi ten iš tikrųjų paslaugūs ir draugiški. Gaila, kad dar čia teks laukt kažkiek laiko, kad sugryžt, bet bent jau žinau kaip viskas toj varšuvoj veikia, o ten viskas paprasta, jei supranti. Patariu nuvaryt ten kas nebuvo, netoli, tik kokia 450 km, bet smagi kelionė. Nors momentais pravažiuoji pro miestelį kurio centre didelis atliekų perdirbimo fabrikas kuris dvokia belenkiek kartų stipriau negu PAukštynas čia kažkuriam rajone LT. Bet po to gerai, pravažiuoji ir vėl miškai ir miškai. Gražus kraštas.

Tai kažką panašaus baigiau rašyt tą pačią dieną Marijampolėj 12:35., čia ne originalas.

Šeštadienį Kaune buvo pristatytas ketvirtasis Kauno Spiaudos numeris.

Skaitom!

Lietuviškai

English

Ketvirtasis Spiaudos numeris skirtas erdvei. Kaune buvo skvotas, Žemuosiuose Šančiuose prigausėjo parduotuvių turtingiems naujakuriams, stoties rajone stato dar vieną prekybcentrį, kuris toliau stums skurdžiuosius iš miesto centro. ES bando užsitverti nuo atvykėlių, primenančių mums apie buvusias ir esamas erdvės kolonializmo ir disciplinavimo “Šloves”. Žmonės juda link centro – centras bando žmones sustabdyti statydamas spygliuotas vielas, didindamas sienų apsaugos korporacijos “Frontex” biudžetą ir kurdamas pabėgelių koncentracijos stovyklas Europos periferijoje ir už jos ribų.

Kaip sako pirmam straipsnely, visa erdvė yra politiška, liudija apie politiką, materializuoja ir keičia ją. O toliau apie praktikas – daugiausiai interviu su įvairių šalių ir vietiniais skvoteriais apie mums artimas alternatyvas, apie Šilus, Brazilkę, Vilkyškį ir kolektyvinę erdvę, ir aišku įdomybės bei skelbimai gale.

Gyvenimas per brangus!

KS redakcija

Dėl versijos spausdinimui susisiekite: kaunospiauda@riseup.net

http://dontbelieveyouhaverights.org/

Vasario 15 d., 11 val. Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos kviečia “pedagogus, ugdymo įstaigų vadovus, tėvus ir vaikus” į protestą, prasidėsiantį prie Švietimo ir mokslo ministerijos (A. Volano g. 2) ir eisiantį Vyriausybės (Gedimino pr. 11) link. Protestas ir eitynės susiję su vasario 22 d. planuojamu neterminuotu mokytojų streiku. “Ko tie mokytojai vis nepatenkinti?”, klausia irgi daug dirbantys ir mažai uždirbantys piliečiai.

Ko, ko – nuolat ir nepailstančiai už geresnes sąlygas mokyklose, didesnį švietimo biudžetą ir savo atlyginimus kovoję mokytojai didžiąją dalį laimėjimų prarado 2009 m., vyriausybei vykdant žymiąją staigiąją diržoveržio reformą. Mokytojų algos ir mokinio krepšeliai per 7 metus – nors krizė neva jau baigėsi – taip ir negrįžo į 2009 m. lygį, ir tai – tik nominali vertė, neskaičiuojant infliacijos. Mokytojai teikia aiškius ir įgyvendinamus reikalavimus, o ministerija moka tik išsisukinėti, kad “biudžete nėra pinigų”.

Aukštojo Moxlo fakultetas, kaip ir priklauso “kūrybingam jaunimui”, sako – reikia pinigų? Pinigų yra! Tereikia nuo Volano g. paėjėti iki Totorių g., Krašto apsaugos ministerijos. Šiais metais krašto apsaugos biudžetui buvo skirti papildomi 162 mln. eurų, t.y., iš viso 643 mln. krašto apsaugai + 542 mln. “visuomenės apsaugai”, iš kurių perkamos, pvz., vandens patrankos malšinti nepatenkintuosius piliečius. Mokytojų atlyginimams kelti tuo tarpu skirta 9 mln. eurų, o ikimokyklinio ugdymo auklėtojams – 4,4mln. Minimaliajai algai padidinti iki 350 euru/mėnesį skirta 27 mln. eurų.* Akivaizdu, kad be nuolatinio visuomenės bauginimo gręsiančiu karu ir užsienio priešais tokia politika nebūtu pateisinama daugelio piliečių.

Taigi, Aukštojo Moxlo fakultetas kviečia sudėti du ir du bei solidarizuotis su streikuosiančiais mokytojais antimilitaristiniu protestu bei eitynėmis. Vasario 15 d., pirmadienį, 11 val. ateikime prie Švietimo ir mokslo ministerijos, atsineškime kelis būgnus, pora transparantų ir garsiai bei linksmai pareikškime: Vandens patrankomis smegenų neišplausi! Atiduokit mūsų pinigus! Knygos, ne bombos!

* http://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/biudzetas/patvirtintas-biudzetas/finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/biudzetas/patvirtintas-biudzetas/2016-m-biudzeto-projektas/biudzeto-islaidose-prioritetas-socialinei-apsaugai-gynybai-visuomenes-apsaugai

Kai nugirdau, kad į Muzikos Rūsį neįleidžiama su sportine apranga, garsiai suprunkščiau. Jau kas kas, bet muzrūsis šiandien (pagal mano subjektyvią patirtį) – tikras gopnikų traukos centras. Net nevardinsiu, kiek kartų šiame bare prie manęs ar draugų įkyriai kabinėjosi itin siaurų pažiūrų naujieji vilniečiai, priešais akis be gėdos jausmo nusisavindavo gėrimus, vogdavo paltus ar striukes, net grasindavo fiziniu susidorojimu. O dar prisiminiau, kad ten dirbo (o gal dar dirba?) nacistinių pažiūrų apsauginis, mėgęs atvirai grasinti jo ideologinių vertybių neatitinkantiems klientams. Iš pradžių tai buvo neblogas, pigus baras, bent jau man jautėsi vietos nostalgija, prisimenant netoliese anksčiau veikusį barą „Musė“ – dalis pogrindinės muzikos koncertų persimetė ten, o kartais vis dar atsitinka šiokie tokie pankrokiški įvykiai. Visgi laikas keičia aplinką, nieko nepadarysi – muzrūsis „numarozėjo“ panašiu lygmeniu, kaip ir nuo seno metalistų mėgtas „Metro“. Belieka tik džiaugtis, kad dar neprieita iki Psichbario lygio, nors bala žino, kaip ten bus ateityje. (more…)